BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

a Hash is a back

Grįžau į gimtą kambarį. Sunku nepasiduoti sentimentam. Atrodo, vakar pildžiau čia Lama bpo, o tada tėvai padarė remontą ir visą mano vaikystę nušlavė nauji tapetai ir užuolaidos. Bet ką padarysi. Būtų kažkaip nerespektabilu dirbančiam žmogui grįžti pas meškiukus ant sienų. Tai atleidau. Sunkiau atleisti nebent tai, kad visą šūsnį mano paauglystėj kauptos literatūros išbogino į palėpę, mat “kaupia dulkes” ir “nėra kur dėti” ir dar “nupirksim knygų spintą” kurios iki šiol nėra. Ir nebus. Bet ir tai atleidau. Jūs nepažįstat mano motinos. Jai tiesiog neįmanoma neatleisti.

Dar daugiau sentimentų apėmė kai išvariau savo raudoną žirgą iš garažo. Taip taip, raudoną ferrari. Mano paauglystės mašinytė. Gavau šešiolikos metų proga per Kalėdas. Juokauju, proga buvo ta, kad aš nerealiai talentingas vaikas. O gal tai buvo Kalėdos? O gal tai buvo ne ferraris? Greičiausiai tai buvo dviratis. Kad ir kaip ten būtų. Jis buvo raudonas.

Pralėkiau etatiniais maršrutais. Et. Reikėjo dažniau grįžt namo kai mokiaus. Dabar gi išvis nebegrįšiu. Ir taip jau sunku pažinti, išsilavinimas keičia žmogų: išėda akis, sveikatą ir nervus. Ta kaimynė, kurios aš irgi tikrai nepažinau, visai nebepažino. Ar bent jau sakė, kad pažinti nebeįmonoma. O jai taip rūpi atpažinti ir tada visiem papasakoti. Dabar jau tikrai visi žino, kad Hashas parsirado namo. Kaip ir visi žino, kad aš niekad neparsirandu. Turbūt neapsisprendžia tarp “šūdinas vaikas” ir “darboholikas karjeristas” ir tarp to, kas būtų blogiau.

Bet esmė tame, kad aš nei tas nei anas. Tik žiauriai pavargau. Duodu sau vienus metus atsigauti. Nemanau, žinoma, kad pradėsiu normaliai uždirbti ir gyvenimas pagerės, turėsiu pinigų sveikam maistui ir laiko sau. Ne. Ką čia apsigaudinėti. Nebus taip. Dar to betrūko, kad iš išsilavinimo pragyvenčiau. Jaučiuosi kaip tikras menininkas. Reikia gal vėl pradėti tapyti? Vienaip ar kitaip gyvenu bohemišką gyvenimą. Ir pripažinimo nėra. Tik tiek, kad su hipsteriais nesitrinu. Bet visi save gerbiantys menininkai žino, kad XXI a. hipsteriai yra tik XX a. hipsterių kopija, kurie savo ruožtu buvo tik pigi Beat generation parodija. Kaip save gerbiantis bohemikas negaliu gi aš rodytis su tokiom kopijų kopijom.

Ir vėl stumiu ant tų vargšų hipsterių. Nesijaučiu gerai taip darydamas.Tarp jų gali būti visai įdomių pašnekovų, o ko daugiau reikia nusikalusį penktadienio vakarą po penkių dienų darbo viršvalandžius?

Bet vis dėlto, čia jum palyginimui:

Nors nelabai ką čia yra lygint.

Patiko (8)

Rodyk draugams

Komentarai (6) »

  1. 1

    pynga rašė,

    2016-07-31 @ 17:24

    Vertinu kitus pagal jų mėgstamą muziką. Tavo play list’as tobulas tvarkantis :)

  2. 2

    hashisher rašė,

    2016-07-31 @ 20:08

    Jei jis taip tinka tvarkymuisi, tai kodėl, sakyk man pynga, mano kambary bardakas?

  3. 3

    pynga rašė,

    2016-07-31 @ 23:46

    Nežinau, ar tavo atveju kaltas play listas. Kaip ir nežinau, kur nuolat dingsta kojinės. Gal namų elfai kelia maištą? Tai daug ką paaiškintų…

  4. 4

    kaipiapasakius rašė,

    2016-08-06 @ 19:09

    sentimentaliai geras įrašas

  5. 5

    var rašė,

    2017-03-29 @ 19:52

    Kaip jautiesi daugeliui būdamas vienintelis blog’eris šioje sistemoje, kurio blog’ą skaitytojai karts nuo karto patikrina, nors jis apleistas?

  6. 6

    hashisher rašė,

    2017-04-03 @ 12:14

    kaip Jerry Lewis in France ;)

Komentarų RSS · TrackBack URI

Tavo komentaras: