Kartas nuo karto, kai iš neturėjimo ką veikti mano smegenai ima skambinti pavojaus varpais (kodėl pavojaus? Na, mano smegenyse kitokių varpų nėra) aš nueinu į garsųjį Hashisherio universitetą garsiojoje Hashisherio gatvėje laikyti egzamino.

Tai ne pats linksmiausias  užsiėmimas vyrukui pačiam jėgų žydėjime. Bet, brolau,  sesija - nieko čia nepaveiksi.
Šitaip kartas nuo karto pragastroliuodamas maršrutu butas (skylė, landynė, kaip pavadinsi taip nepagadinsi) - universitetas pastebėjau dėmesio vertą, kas kartą vis periodiškai pasikartojančią savo minčių raidą.

Viskas būna šitaip: 

Trečią dieną prieš egzaminą aš padarau išvadą, kad nežinau ką mokytis, kad neatsimenu ką tas dėstytojas, po velnių, ten kažkada kažką užsiminė apie kažką. Ir visas piktas ir nepatenkintas nusprendžiu, kad nieko neveiksi, vis kažką reikia pasimokyti. Kitą dieną. Šią dieną ir taip jau daug padariau - suplanavau, kad rytoj mokysiuos, tau čia ne koks labai lengvas darbas kurio aš nežinau, nes man visi darbai per daug sunkūs.

Antrą dieną prieš egzaminą aš intensyviai mokausi, žinoma, po intensyvaus miego iki dešimtos ir dar intensyvesnių pusryčių iki vienuoliktos.

Viena diena prieš egzaminą, per pirmąją dienos dalį aš viską pasikartoju. Vėliau, pavalgęs pietus, padarau išvadą, kad nieko doro aš, man atrodo, neišmokau ir kad Trečią dieną prieš egzaminą aš, vis dėlto,  buvau teisus teigdamas, kad nėra čia ką mokytis ir einu šiaip kokį niekalą dirbti.

vienos dienos iki egzamino naktį negaliu užmigti ir visaip save graužiu. Tiek fiziškai įsikišęs kumštį į burną, tiek ir dvasiškai.

Egzamino rytą, nusprendžiu - jeigu jau aš neišlaikysiu, tai kitiems net pasvajoti apie tokį dalyką nereikėtų ir skaniai pavalgęs ( laikausi tradicijos bent jau egzamino dieną valgyti skanius ir sočius pusryčius) drąsiai važiuoju nežinios link.

Pusvalandį prieš egzaminą susitinku savo grupiokus. Visi iki vieno sukišę savo marmūzes į sąsiuvinius kala paskutinius vinis. O aš ne, aš tik orą ten visiems gadinu su savo atsipalaidavimu.

Egzamino metu imu kaltinti save už tai, kad nesimokiau ten kartu su grupiokais. Juk kaip tik to ir dabar man ir reikia!

Valandą po egzamino visi kartu paverkiam pasislėpę tualeto kabinose. Kartais parašom kokį eilėraštį ten atsisėdę. Visko ten būna.

Rezultatų dieną aš žinau tik vieną. Neišlaikysiu. Jau matau kaip ten bus parašyta: Hashisheris - neišlaikė, nes yra labai durnas ir nieko nemoka.

Mano paranoja, bent jau kol kas, dar nė karto nepasitvirtino. Bet šiandien, Trečią dieną prieš egzaminą aš žinau - šį kartą tai jau tikrai susimausiu! Nieko nežinau, nei ką mokytis, nei kokie klausimai bus egzamine. Nieko, net savo tikro vardo dabar nepasakyčiau jei kas paklaustų!

Patiko (13)