BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

žmogus-šlanga

dėmesio! neveikia mygtukas kuris padaro mažąsias raides didžiosiom, o klaidų taisymo skyriaus vyriausias sekretoriaus pavaduotojas atsakingas už kablelių dėliojimo redagavimą pasiklydo gedimino gatvėj, jei tokia vilniui yra, ir neranda kelio atgal ir dar neturi pinigų taksi. nes gyvenimas žiaurus.

————-

koks jausmas kai tau keturiasdešimt metų, nes šiaip ne keturiasdešimt, bet tu paaiškink visiems kurie baigias -niolika kad tau ne keturiasdešimt.

jei baigiesi -dešimt tai baigies keturiasdešimt. kaip pasakė mano geras draugas. a rat is a rat is a rat is rat is an informer.

taigi koks tai jausmas? ko galima tikėtis ateityje iš gyvenimo?

pirmiausia galima tikėtis, kad jeigu tavęs kas nors paklausia kur kokia nors gatvė tu ir pasakai kur ta gatvė yra. žinai ar nežinai - ne tame esmė. klausia ir pasakai. nes nu nusibodo amžinai sakyt, kad nieko nežinai.

ateis laikas ir patiems daeis, kad tu nieko nežinai.

daugiau iš esmės nieko negalima tikėtis. nes jei neplovei obuolių kai buvai mažas neplausi ir vėliau ir čia žlugęs reikalas išvis.

galima tikėtis kad greičiausiai pradėsi klausytis kantri muzikos, nes seniai ir kantri muzika tai kaip saimonas ir garfunkelis arba kaip vedęs ir turi vaikų. nes jeigu nori gali tam priešintis. gali apsimest, kad turi gerą muzikos skonį, kad klausais džiazo arba dar ko nors ko šiais laikais jaunimas klausosi, bet ateis laikas ir pats nepastebėsi kaip sėdėsi su slyvų sultim balkone ir dainuosi dainas apie tai, kad “one day is jus’t one day” ir panašiai.

gali sutrikt miego ritmas. ir tada pradėsi vakarais gulėdamas lovoje klausytis radijo. ne marijos radijo, palikim šitą pomirtiniam gyvenimui bet lietuvos radijo pokalbiai apie pokalbius bus pats tas.

tau greičiausiai vis dar atrodys, kad visi žmonės kurie ten paskambina nusišneka ir yra verti būti priskiriami prie nusišnekančių žmonių rasės. nebūkim rasistai. bet dabar vietoj to, kad išjungtum tą durną radiją jauti vidinį poreikį ten paskambint ir paaškint, kad anksčiau, kai ginsbergas trumpom kelnėm po kiemą bėgiojo ir aš dar gimęs nebuvau, nes mano gimimą pasaulis labai kruopščiai planavo ir po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad man geriausia gimti 91 metais.

kai pasaliui manęs labiausiai reikės.

ir tada aš pamiršau ką norėjau pasakyt. norėjau pasakyt, kad mano grupiokas, velnias, gaidys. ir ne šiaip gaidys, bet asilas. nes velnias, kokią jis velnias teisę turi versti mane blogai jaustis.

nes jis man parašė ilgą laišką apie mano grupinio darbo įgūdžius. ir kad ir kaip interpretuoju neišeina ten įžvelgt komplimentų potekstėj. kur gi tai matyta?

ačiū dievui, kad man jau keturiasdešimt metų ir kaip ir kiekvienas savo amžiaus žmogus turiu žmogaus-šlangos sugebėjimus apsimesti šlanga ir praklausyti viską ką reikia praklausyti.

nes kaip aš visada sakau, jeigu kas nors ką nors pasako, tai dar ne reiškia, kad kas nors kitas to kažko turi klausytis

Patiko (20)

Rodyk draugams

Komentarai (7) »

  1. 1

    hashisher rašė,

    2015-03-10 @ 15:41

    aleliuja, kažkas parašė komentarą!

  2. 2

    netpalengvėjootaipotaip rašė,

    2015-03-15 @ 15:51

    ir visgi tu gyvas.

  3. 3

    koda rašė,

    2015-03-21 @ 21:13

    spaudžiu kairę koją kolegai keturiasdešimtmečiui

  4. 4

    hashisher rašė,

    2015-03-24 @ 13:31

    netpalengvėjootaipotaip, aš kaip Voldemortas turiu atsarginių gyvybių.
    koda, mano kairę koją jau batai spaudžia, pasigailėk nors tu. ps.: ar koda reiškia goda?

  5. 5

    Miliu tave rašė,

    2015-04-14 @ 16:39

    ačiū, kad grįžai

  6. 6

    nesvarbulabainet rašė,

    2015-04-23 @ 23:12

    pavasaris ir hashisheris duobėj kaip ir visi aplinkiniai. kur tai matyta

  7. 7

    Laura rašė,

    2015-05-22 @ 23:18

    ei, labas. man būna kartais atsitinka taip (dažniausiai sesijos metu), kad aš grįžtu ten, kur kažkada buvau ir labai ilgiuosi to, kaip kažkas kažkada tenais buvo (paprastai tas jausmas turbūt vadinamas nostalgija) ir kai prisiminiau, kad toks dalykas, kaip blogas.lt egzisutoja, suvedžiau paieškos laukely ne ką kitą, bet tavo blogą ir nudžiugau radus dar ne visai seną įrašą. žinai, tave skaitydavau, kai buvau jauna ir kvaila ir nieko realiai nesuprasdavau, bet kažkas kabindavo. ir taip norėtųsi tave paskaityt, kai jau esu vyresnė, nors nesakau, kad protingesnė, nes jei tu to nežinai, tai tu esi mano mėgstamiausiais nežinomas rašytojas. Ir ar galiu tavęs paprašyti rašyti????

Komentarų RSS · TrackBack URI

Tavo komentaras: